|
Festivalio rašytojai |
Aleksandra Marinina
Ieškoma:
Aleksandra Marinina (tikrasis vardas Marina Aleksejeva) (Rusija)
Bus tardoma:
Lapkričio 8 d. (antradienį) 18.00 val. susitikime su skaitytojais
Lapkričio 9 d. (trečiadienį) 17.00 val. diskusijoje “Detektyvinė literatūra kaip visuomenės atspindys”
Dosjė
Marina Aleksejeva (Aleksandra Marinina) gimė 1957 m. Lvove teisininkų šeimoje. Marinina baigė specializuotą mokyklą, kurioje buvo sustiprintas anglų kalbos mokymas, bei Rimskio Korsakovo vardo muzikos mokyklą. 1979 m. rašytoja baigė teisės studijas Maskvos Valstybiniame Universitete. Dvidešimt metų ji darbavosi įvairiose Rusijos Vidaus Reikalų ministerijos mokslinių tyrimų įstaigose. Pagrindinė jos mokslinio darbo kryptis - kriminologija ir kriminalinė statistika. Būdama teisės mokslų kandidate, Marinina yra išleidusi virš 40 teorinių publikacijų. Į pensiją išėjo 1998 m., turėdama milicijos papulkininkio laipsnį. Šiuo metu visas jėgas skiria literatūrai.
Kūryba
Pirmąjį savo psichologinį detektyvinį romaną „Taip susiklostė aplinkybės“ Marinina parašė 1992 m., o 1993 m. jį išspausdino žinybiniame žurnale „Milicija“. Pagrindinė šio romano herojė - Maskvos kriminalinės paieškos centriniame štabe dirbanti Anastazija Kamenskaja. Nuo 1995 m. rašytojos romanus leidžia žymiausios leidyklos Rusijoje ir užsienyje. Per pastaruosius 13 metų Marinina išleido 33 įvairių žanrų kūrinius, iš jų - 25 detektyvinius romanus, kuriuose bylas tiria Kamenskaja. Marininos knygos išleistos 22 kalbomis, o leidinių tiražas jau viršija 35 milijonus egzempliorių. Rašytoja yra gavusi nemažai literatūrinių apdovanojimų.
Lietuvių skaitytojams geriausiai žinomi šie Marininos detektyviniai romanai:
„Taip susiklostė aplinkybės“ („Стечение обстоятельств“), 1992
„Žaidimas svetimame lauke“ („Игра на чужом поле“), 1993
„Pavogtas sapnas“ („Украденный сон“), 1995
„Žudikas per prievartą“ („Убийца поневоле“), 1995
„Mirtis dėl mirties“ („Смертъ ради смерти“), 1995
„Bumerangas“ („Шестерки умирают первыми“), 1995
„Mirtis ir truputis meilės“ („Смерть и немного любви“), 1995
„Juodasis sąrašas“ („Черный список“), 1995
„Stilistas“ („Стилист“), 1996
„Vyriški žaidimai“ („Мужские игры“), 1997
„Muzikos vaiduoklis“ („Призрак музыки“), 1998
„Septintoji auka“ („Седьмая жертва“), 1999
„Kai dievai juokiasi“ („Когда боги смеются“), 2000
„Neužrakintos durys“ („Незапертая дверь“), 2002
„Trijų Ne dėsnis“ („Закон трех отрицаний“), 2003
„Bendraautoriai“ („Соавторы“), 2004
Ieškomoji apie savo kūrybą
Pati Marinina apie savo rašomą detektyvinę literatūrą sako: „Ilgus metus tirdama nusikalstamumą, supratau, kad pačiame nusikaltime nėra ir negali būti nieko įdomaus. Todėl mano knygos - ne apie nusikaltimus, jos - apie žmones, apie žmonių likimus, mintis, motyvus, kuriais jie grindžia savo veiksmus, net jei tie veiksmai - nusikaltimai“.
Save ir savo kūrybą rašytoja vertina pasitelkdama išmintingą ironiją. Netgi pagrindinė Marininos romanų herojė Nastia Kamenskaja sukurta pagal autorės prototipą: rengiasi tų pačių spalvų rūbais, perdaug rūko, geria kavą, o alkoholio - ne, sunkiai keliasi rytais, nemėgsta namų ruošos, skundžiasi skausmais nugaroje, žavisi klasikine muzika, nemėgsta mankštintis ir visa širdimi atsideda savo mėgstamai veiklai - kūrybiniam darbui.
Šaltinis: http://www.marinina.ru/
|
2005 Šiaurės ministrų taryba. All rights reserved e-solution: gaumina