Pocienė ir Janutėnas peržiūri turimus bylos faktus. Labiausiai tikėtina, jog žmogžudystė susijusi su Sauliaus ryšiais su mafija. Tačiau jokių įrodymų jie neturi. Jie įsako visiems Vilniuje dirbantiems tyrėjams naudojant savo ryšius su kriminalinio pasaulio atstovais ištirti šią teoriją, tačiau tai neduoda jokių rezultatų. Šis faktas neramina Pocienę ir Janutėną: jei prie žmogžudystės prisidėjo mafija, apie tai turėtų būti kalbama ir kriminalinio pasaulio sluoksniuose.

 

Policijos generalinis komisaras įsiutęs, nes tyrimas kol kas nedavė jokių rezultatų. Seimo opozicija siekia sudaryti komisiją, kuri tirtų policijos darbą. Dar viena problema yra žmogžudystės ginklas. Nepaisant intensyvių paieškų aplink nusikaltimo vietą, jo vis dar nepavyksta rasti.

 

Panašu, kad iš visų apklaustų žmonių nė vienas nesusijęs su Sauliumi Račkaičiu. “Lietuvos vakaro” krepšinio komanda ir bendrovė “Danvaistas” turėjo nesutarimų dėl nuskausminančiųjų vaistų, tačiau tai niekaip nesusiję su Sauliumi. Vilma Gedvilaitė galėtų jausti neapykantą Pauliui, tačiau Sauliaus tvirtina nepažinojusi. Kęstas Gedvilas, kaip ir jo sesuo Vilma, galėjo taip pat jausti neapykantą Pauliui, tačiau tai neturi nieko bendro su Sauliumi. Kita vertus, įtarimų kelia tai, jog kūną rado Rūta Astrauskaitė ir Kęstas Gedvilas. Juozas Račkaitis, panašu, taip pat neturėjo priežasties nužudyti savo sūnaus.

 

Pocienė ir Janutėnas dar kartą patikrina visų alibi. Žmogžudystės metu Paulius Račkaitis ir jo treneris Jonas Ambrazaitis buvo Tel Avive. Rūta Astrauskaitė buvo namuose, ir kaimynas ją matė, kaip įprasta, išvedant šunį, tačiau tai nesutampa su žmogžudystės laiku. Kai įvyko žmogžudystė, Kęstas Gedvilas buvo su draugu, ir nors jie buvo netoli nuo nusikaltimo vietos, jo alibi patikimas. Vilma tuo metu, remiantis jos pačios pasakojimu, buvo Stokholme, ir tai galėtų įrodyti jos draugė, kartu dirbusi valytoja, tačiau Švedijos policija to dar negali patvirtinti. Juozas Račkaitis buvo Palangoje ir tai buvo patvirtinta.

 

Pocienė ir Janutėnas nueina į barą išgerti po bokalą alaus. Juos sieję jausmai po truputį atgyja, tačiau nieko neįvyksta. Jie išgeria ne vieną ir ne du bokalus.

 

Judviejų pokalbį pertraukia telefono skambutis: viename iš vidinių Pilies gatvės kiemelių restorano šiukšlių konteineryje rastas žmogžudystės ginklas. Tai senas Makarovo pistoletas. Pocienė akimirksniu prisimena Juozo Račkaičio ginklų kolekciją. Ten makarovo nebuvo, ir tai atrodo keista, nes tai buvo dažniausiai tais laikais Lietuvoje naudojamas pistoletas. Kaip bebūtų, jokių įrodymų ji neturi. Tačiau ji pasidalina savo mintimis su Janutėnu.

 

Ant rastojo Makarovo pistoleto aptinkami pirštų antspaudai, todėl Pocienė nusiunčia jį į ekspertizę. Apklausų metu policijoje pirštų antspaudai buvo paimti iš Rūtos Astrauskaitės, Kęsto Gedvilo, Pauliaus Račkaičio, Vilmos Gedvilaitės ir Jono Ambrazaičio. Pocienė skambina Klaipėdos policijai ir prašo taip pat paimti Juozo Račkaičio pirštų antspaudus.

 

Paskambinusi Račkaičiui Pocienė pasiteirauja, ar jo kolekcijoje yra Makarovo pistoletas. Račkaitis atsako ne iš karto. Tačiau vėliau patvirtina, jog yra, bet ginklą jis laikantis slaptoje vietoje, nes tai asmeninis jo tėvo pistoletas. Pocienė paprašo patikrinti, ar pistoletas yra ten, kur turėtų būti. Juozas Račkaitis aptinka, kad pistoletas dingęs. Jis niekur jo neranda.

 

(Tęsinys spalio 31 d.)